Mindfulness

Įsisąmoninimu grįsta (ang. Mindfulness) kognityvinė terapija

Dėmesingas įsisąmoninimas (ang. Mindfulness)  yra vienas iš vis labiau populiarėjančių metodų, padedančių gerinti fizinę, psichinę, dvasinę bei socialinę sveikatą,  išvengti ligų, didinti kūno bei psichikos gebėjimus susitvarkyti su sunkumais, problemomis, iššūkiais bei reakcijomis į stresą, ugdyti harmoniją tarp asmens ir aplinkos.

Šis terminas- Mindfulness- nusako sąmoningumu grįstą santykį su tikrove, valdant savo dėmesį ir realybę matant su kuo mažiau iškraipymų, remiantis dabartimi ir esamu čia ir dabar  patyrimu. Tokiu būdu atsisakoma išankstinių nuostatų, išvengiama mąstymo klaidų, atsiranda galimybės matyti save, pasaulį ir kitus žmones tokius, kokie jie yra šiuo metu, o ne tokius, kokie jie buvo praeityje arba kokiais juos spėjame būsiant dažnai klaidingai prognozuodami ateitį.

Dėmesingas įsisąmoninimas - tai realaus vidinio ir išorinio pasaulio matymas, savo minčių, jausmų, kūno pojūčių ir elgesio impulsų atpažinimas, mokėjimas valdyti save,  išreikšti emocijas.  Tai išminties pauzė prieš darant pasirinkimus ir išmintingo gyvenimo siekimas.

Įsisąmoninimu grįstos psichologijos metodikos vis labiau plinta Lietuvoje. Jos, kaip ir kitur pasaulyje, mūsų šalyje pradėtos taikyti ne tik psichologijoje ir medicinoje, bet ir mokyklose, versle, kariuomenėje ir kitur.

Ar lengva gyventi įsisąmonintu būdu, sąmoningai? Gali pasirodyti keista, bet tai yra neįtikėtinai sunku. Galima sakyti, kad specialiai to nesimokius beveik neįmanoma. Taip yra todėl, kad smegenys yra linkę veikti automatiniu pilotu, jos nuolat sprendžia apie pasaulį remdamosi praeities patyrimu, nors tai esamoje situacijoje gali būti nefunkcionalu, jos daugiau dėmesio skiria negatyviai informacijai ir suvoktai grėsmei bei taip iškraipo realybę. Mes įsitikinimus apie save, kitus žmones ir pasaulį susikuriame ankstyvoje vaikystėse,  po to filtruojame ir nepriimame informacijos, kuri prieštarauja mūsų įsitikinimams.

Pastaraisiais metais psichoterapeutai įtraukia įsisąmoninimu grįstas (ang. Mindfulness) intervencijas į daugelį problemų sprendimų kaip svarbų terapijos elementą depresijos, priklausomybės, valgymo sutrikimų, porų konfliktiškų santykių, sunkumų tėvystėje, nerimo sutrikimų, obsesinio- kompulsinio sindromo gydymui ir kt.

Įsisąmoninimu grįsta kognityvinė terapija (angl. Mindfulness Based Cognitive Therapy, MBCT remiasi dėmesingo įsisąmoninimo principais, sujungiant juos su kognityvine ir elgesio terapija (KET).  Ji buvo sukurta, siekiant padėti žmonėms, kenčiantiems nuo depresijos ir chroniško nelaimingumo jausmo. Ši terapija apjungia savireguliacinių meditacinių praktikų, kognityvinės ir elgesio terapijos bei įsisąmoninimo, sąmoningumo ugdymo elementus. Naudojant šios terapijos įrankius siekiama  plėsti suvokimą apie protinės veiklos būdus, kurie vadinami nuotaikos sutrikimais bei suformuoti patyrimu grįstą naują santykį su jais. 

Įsisąmoninimu grįstų intervencijų nauda sveikatai yra moksliškai įrodyta:

  • atsparumo stresui didinimas ir streso valdymas;
  • depresijos gydymas ir prevencija;
  • nerimo mažinimas;
  • širdies ligų prevencija ir gydymas;
  • širdies ritmo bei kraujospūdžio reguliavimas;
  • chroniško skausmo mažinimas;
  • virškinamojo trakto problemų lengvinimas;
  • imuninės sistemos stiprinimas;
  • miego kokybės gerinimas;
  • kognityvinių gebėjimų (atminties, mokymosi) gerinimas;
  • dėmesio lavinimas ir koncentracijos gerinimas;
  • produktyvumo, efektyvumo didinimas;
  • didesnis informacijos apdorojimo greitis;
  • didesnis kūrybingumas;
  • lengvesnis nepageidaujamų įpročių keitimas;
  • ruminacijos (negatyvių minčių tėkmės) mažinimas;
  • energijos didinimas;
  • impulsyvumo mažinimas;
  • naujo reagavimo būdo į stresines situacijos įgavimas;
  • savęs suvokimo didinimas;
  • Emocijų reguliavimas
  • kt.