Ką vartojame kiekvieną dieną visais pojūčiais?

01/06/2020

Pojūčių naudojimas 

Kalbėti, eiti, kvėpuoti, žiūrėti- visai paprasti dalykai, kurių vertę dažnai pastebi tik tada, kai vos neprarandi. Visi išgyvenusieji po automobilių avarijos, ligų ar sunkių gyvenimo įvykių pasakoja tą pačią istoriją apie tą patį pojūtį, susijusį su suvokimu: gyventi yra laimė. Toks suvokimas gali būti sukrečiantis.

Šiandien mūsų visuomenė nepadeda mums lavinti gebėjimų susikaupti, atkreipti dėmesį į savo pojūčius ir  įsisąmonintai būti šioje akimirkoje ką bedarytume. Mūsų dėmesio vis dažniau reikalauja įvairūs "blaškikliai" ir dėmesio trikdžiai: telefono skambučiai, elektroninio pašto, socialinių tinklų pranešimai telefone, muzika, kur bepasisuksi, reklaminiai skelbimai, prieš akis vis atsiranda ką skaityti arba žiūrėti. Esame nuolatinėje stimuliacijoje per visus pojūčių kanalus- per vaizdą, garsą, skonį, kvapą... Turint galvoje, kad visa mūsų smegenis pasiekianti informacija jas kuria, ar tikrai verta žiūrėti visus mums siūlomus vaizdus? Filmai, peršamų produktų reklamos, klausyti "priverstinai siūlomą" muziką parduotuvėse, būti stimuliuojamiems kavos kvapo patalpų kvapais degalinėse, kad užėję į ją nesąmoningai eitume tiesiai prie kavos aparato...

Kiekvieną dieną mes naudojame savo pojūčius: valgome ir geriame burna naudodami skonio receptorius, žiūrime naudodami regą, klausome naudodami ausis, liečiame naudodami taktilinius receptorius, uodžiame naudodami uoslę. Pojūčiai tarnauja mums tarsi vartais į įsisąmoninimą ir gali būti mūsų automatinių reakcijų stimulais: kai kas mums gali atrodyti malonu, kai kas nemalonu, kai ko mes galime norėti ar net trokšti, o kitų dalykų nenorėti ar jausti jiems aversiją. 

Visose filosofinėse tradicijose yra raginimų visa širdimi atsiduoti tam, ką darome, net jei tai buitiški kasdienio gyvenimo veiksmai. Amerikiečių psichologas Mihaly Csikszentmihaly išplėtojo teoriją apie tai, ką jis vadina "autoteline" veikla. Tai yra veikla, į kurią pasineriam neturėdami jokio kito tikslo, vien tik malonumą ta veikla užsiimti: vaikščioti gamtoje ne tam, kad kažkur nueitum, o dėl malonumo eiti, sodininkauti ne tam, kad kažką užaugintum ir suvalgytum, o todėl, kad patinka triūsti sode, darže, groti muzikos instrumentu ne tam , kad kiti žavėtųsi arba ruoštumėmės koncertui, o dėl paprasto malonumo kurti harmoniją. Kad patirtume malonumus gyvenime, turime būti dėmesingi savo pojūčiams. Verta atkreipti dėmesį į pojūčių naudojimą kasdienybėje ir stengtis įsisąmoninti, ką mes matome, girdime, užuodžiame, ragaujame, uostome, liečiame. Tam gali padėti klausimai, kuriuos sąmoningai sau užduodame: 

  • Kas yra vienos ar kitos mūsų jutiminės patirties šaltinis ar šaltiniai?  Kiek pojūčius sukeliančių dalykų vartojame ir kiek to vartojimo įsisąmoniname?
  • Kiek automatinių reakcijų ir kiek sąmoningo atsako į jutiminius stimulus patiriame? 
  • Kaip dažnai apsisprendžiame suformuoti sąmoningą atsaką į stimulus? 
  • Kokie vertinimai atsiranda mūsų galvoje reaguojant į stimulus? Kiek mes vertiname pojūčius kaip teigiamus/malonius, neutralius ar neigiamus/nemalonius? 
  • Kaip į stimulus reaguoja mūsų mintys, emocijos, kūnas? Kaip reaguoja kvėpavimas? 
  • Koks jūsų santykis su tuo ką vartojate?

Taip pat galima detaliau įsisąmoninti patirtis susijusias su kiekvienu iš pojūčių:

  • Skonis (ragavimas). Ką dedame (maistą ir gėrimus) į savo burną ir į kūną? Pastebėkime kuriais dienos laikotarpiais mes valgome ar geriame... Pasiklauskime savęs kiek mūsų pasirinkimai ką valgyti ar gerti yra automatiniai, kiek sąmoningi? Kiek mes pajaučiame ir įsisąmoniname skonį? Kiek mūsų mintys ir emocijos siejasi su tuo, ką mes valgome ir geriame? Kiek įsisąmoniname vartojamo maisto ir gėrimų įtaką savo kūnui?
  • Klausa (girdėjimas). Kiek mes pastebime visą garsų įvairovę dienos bėgyje ir atskirus garsus? Kuriuos garsus pastebime, o kurie praeina nepastebimi? Kuriuos garsus vertiname kaip malonius, kuriuos kaip neutralius, kuriuos kaip nemalonius? Kurie iš šių garsų (mūsų vertinami kaip malonūs, nemalonūs ar neutralūs) ir kaip susiję su mūsų mintimis ir emocijomis? Kokį poveikį garsai turi mūsų kūnui?
  • Rega (žiūrėjimas). Ką mes matome, į ką žiūrime dienos bėgyje? Ko mes nepastebime, nematome, nors tai yra mūsų regėjimo lauke? Galime pabandyti įsisąmonintai pastebėti ir pamatyti įvairius objektus aplink mus (gamtos objektus, pastatus ir jų dalis, daiktus namuose, kitus žmones, savo atvaizdą veidrodyje, vaizdus kompiuterio ar telefono ekrane, knygų ar žurnalų puslapius, meno kūrinius, šiukšles ir kt)... Kuriuos vaizdus vertiname kaip malonius (teigiamus), neutralius ar nemalonius (neigiamus)? Ar kuriems nors vaizdams teikiame pirmenybę? Ar nuo kurių nors vaizdų nusigręžiame? 
  • Uoslė (uostymas). Galime įsisąmoninti kokie kvapai mus supa? Kuriuos iš jų užfiksuojame ar įsisąmoniname lengviau, kuriuos sunkiau? Kurių siekiame ir kurių vengiame? Kokie kvapai yra mūsų namuose?, Kokie kvapai yra gamtoje ar mieste apie mus? Kokie kvapai būdingi mūsų maistui ar gėrimams?
  • Lietimas.  Kokius pojūčius mes patiriame liesdami kitus objektus ar save pačius rankomis, kojomis, kitomis kūno dalimis? Kokius pojūčius mes vertiname kaip malonius, neutralius ar nemalonius? Kaip jie susiję su mūsų mintimis, emocijomis ar kitais kūno pojūčiais?

Literatūra:

J. Neverauskas (2018) Įsisąmoninimu grįsto streso valdymo programa.